Lietuva pagal speciali\u0173j\u0173 ekonomini\u0173 zon\u0173 (SEZ) skai\u010di\u0173 yra tre\u010dia Vakar\u0173 pasaulyje po JAV ir Lenkijos. Tokios lengvatin\u0117s teritorijos daugiausia skirtos bemuitei u\u017esienio prekybai skatinti, o Lietuvoje, Lenkijoje, kitose Vidurio ir Ryt\u0173 Europos \u0161alyse jos da\u017eniausiai steigiamos siekiant paskatinti pramon\u0117s ir region\u0173 pl\u0117tr\u0105.<\/b><\/p>\n
Tai skelbiama naujausioje Pasaulio investicij\u0173 ataskaitoje \u201e<\/span>World Investment Report 2019: Special Economic Zones<\/span><\/a>\u201c, kuri\u0105 pareng\u0117 Jungtini\u0173 Taut\u0173 prekybos ir pl\u0117tros konferencijos (UNCTAD) ekonomistai, ra\u0161o <\/span>\u201cVerslo \u017einios\u201d<\/span><\/a>.<\/span><\/p>\n \u0160iuo metu Lietuvoje veikia 16 SEZ (7 laisvosios ekonomin\u0117s zonos (LEZ), likusios \u2013 pramoniniai parkai ), Lenkijoje \u2013 21, o JAV \u2013 262. Po Lietuvos ketvirta yra Kroatija (11), penkta \u2013 Bulgarija (9).<\/span><\/p>\n Ataskaitoje pa\u017eymima, kad SEZ \u2013 tarp svarbiausi\u0173 \u012franki\u0173, kurie \u0161alims padeda pritraukti investicij\u0173. Tiesiogini\u0173 u\u017esienio investicij\u0173 (TUI) srautas 2018 m. Lietuvoje, palyginti su 2017 m., i\u0161augo 39%, iki 905 mln. Eur (654 mln. Eur \u2013 2017 m.). Palyginti visame pasaulyje TUI srautas pernai suma\u017e\u0117jo 13%, iki 1,3 trln. USD, o Europoje \u2013 net perpus (iki 172 mlrd. USD).<\/span><\/p>\n UNCTAD ataskaitoje taip pat pabr\u0117\u017eiama, kad ekonomin\u0117s zonos pl\u0117tojamos gana spar\u010diai. Visame pasaulyje toki\u0173 lengvatinio apmokestinimo teritorij\u0173 \u0161iuo metu yra daugiau nei 5.000, j\u0173 skai\u010dius toliau auga.<\/span><\/p>\n Tyrimo autoriai pa\u017eymi, kad SEZ veikia 70% i\u0161sivys\u010diusio pasaulio valstybi\u0173. Tiesa, beveik visos \u0161ios teritorijos yra bemuit\u0117s zonos, o j\u0173 ind\u0117lis \u012f bendr\u0105 \u0161alies ekonomik\u0105 yra ribotas, i\u0161skyrus JAV.<\/span><\/p>\n Vakar\u0173 Europos \u0161alyse SEZ teritorij\u0173 beveik n\u0117ra, o ten, kur jos veikia, da\u017eniausiai yra bemuit\u0117s prekybos zonos. <\/span><\/p>\n \u201eTa\u010diau Bulgarijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje yra visoki\u0173 SEZ, tarp j\u0173 ekonomini\u0173 zon\u0173, kuriose veikiantiems subjektams taikomos mokestin\u0117s paskatos\u201c, \u2013 nurodoma ataskaitoje.<\/span><\/p>\n Skirtumai Vakaruose ir Rytuose<\/b><\/p>\n SEZ teritorijos Lietuvoje, Lenkijoje, Bulgarijoje, kitose Vidurio ir Ryt\u0173 Europos \u0161alyse da\u017eniausiai steigiamos siekiant paskatinti pramon\u0117s ir region\u0173 pl\u0117tr\u0105. Pabr\u0117\u017eiama, kad \u0161ios ekonomin\u0117s zonos prad\u0117jo veikti dar iki min\u0117t\u0173 \u0161ali\u0173 naryst\u0117s ES 2004 m. <\/span><\/p>\n Lietuvoje LEZ teritorijoje veikian\u010dios gamybos ir logistikos \u012fmon\u0117s, investavusios ne ma\u017eiau nei 1 mln. Eur, o paslaug\u0173 \u012fmon\u0117s, investavusios 100.000 Eur, nemoka pelno mokes\u010dio 10 met\u0173, dar \u0161e\u0161erius metus joms taikomas per pus\u0119 ma\u017eesnis (7,5%) pelno mokes\u010dio tarifas. Jos da\u017enai nemoka \u017eem\u0117s nuomos mokes\u010dio.<\/span><\/p>\n O JAV ir Vakar\u0173 Europos \u0161alyse veikia u\u017esienio prekybos teritorijos, dar vadinamos laisvos prekybos uostais.<\/span><\/p>\n \u201eI\u0161 esm\u0117s tai yra sand\u0117liai, kuriuose laikomos prek\u0117s n\u0117ra apmokestinamos. Sand\u0117liuose saugomi vertingi daiktai, meno k\u016briniai, brang\u016bs metalai ir kitos prabangos prek\u0117s. Tokie \u201elaisvieji uostai\u201c veikia Liuksemburge, Monake ir \u0160veicarijoje\u201c, \u2013 nurodo UNCTAD ataskaitos reng\u0117jai.<\/span><\/p>\n Teigiama, kad Vakaruose steigiant SEZ labiau siekiama lygios konkurencijos tiksl\u0173 nei koki\u0173 nors privilegij\u0173 toki\u0173 zon\u0173 dalyviams.<\/span><\/p>\n \u201ePagrindinis SEZ tikslas ten yra suma\u017einti su importu susijusi\u0173 tarif\u0173 ir reguliavimo na\u0161tos neigiam\u0105 poveik\u012f verslo s\u0105lygoms\u201c, \u2013 nurodoma ataskaitoje.<\/span><\/p>\n Lietuvoje, Lenkijoje ple\u010diamos paskatos<\/b><\/p>\n Kaimyn\u0117je Lenkijoje 2018 m. priimtas \u012fstatymas, kuriuo i\u0161 esm\u0117s \u012fkurta visos Lenkijos ekonomin\u0117 zona, t. y. bendrov\u0117, investavusi atitinkam\u0105 sum\u0105 ir suk\u016brusi tam tikr\u0105 skai\u010di\u0173 darbo viet\u0173, gali gauti SEZ teritorijose taikom\u0173 lengvat\u0173, t. y. paskatos ten neb\u0117ra susietos su \u012fmon\u0117s rezidavimu konkre\u010dioje SEZ teritorijoje.<\/span><\/p>\n Kai kas pana\u0161aus numatoma ir Lietuvoje. \u0160iuo metu parengtos Pelno mokes\u010dio ir susijusi\u0173 \u012fstatym\u0173 pataisos, kurioms \u012fsigaliojus si\u016bloma atleisti nuo pelno mokes\u010dio gamybos ir duomen\u0173 paslaug\u0173 \u012fmones, kurios Lietuvoje yra investavusios 30 mln. Eur arba suk\u016brusios 200 darbo viet\u0173. T. y. \u0161ios \u012fmon\u0117s, kad gaut\u0173 paskat\u0173, neprival\u0117s veikti LEZ teritorijoje.<\/span><\/p>\n \u201eInvestuok Lietuvoje\u201c (IL) \u0161\u012f pavasar\u012f i\u0161analizavo Lietuvoje veikian\u010di\u0173 LEZ poveik\u012f ekonomikai ir ateities perspektyvas. Konstatuota, kad iki 2017 m. i\u0161laidos \u012f LEZ jau atsipirko: negauti mokes\u010diai, investicijos \u012f infrastrukt\u016br\u0105 ir paskatos \u012fmon\u0117ms sudar\u0117 132 mln. Eur, \u012fmoni\u0173 ir darbuotoj\u0173 sumok\u0117ti mokes\u010diai siek\u0117 356 mln. Eur.<\/span><\/p>\n IL skai\u010diuoja, kad 2002\u20132043 m. LEZ teigiamas poveikis vie\u0161iesiems finansams 6,6 karto pranoks vie\u0161\u0105sias investicijas ir negautus mokes\u010dius d\u0117l taikom\u0173 lengvat\u0173. Tokie skai\u010diai pateikiami ap\u017evalgoje \u201eLaisvosios ekonomin\u0117s zonos Lietuvoje 2019 m.\u201c<\/span><\/p>\n \u201eNorime, kad LEZ prana\u0161umas ateityje b\u016bt\u0173 \u201eplug & play\u201c sprendimas \u2013 vientisi sklypai su visomis reikalingomis komunikacijomis nuo vandentiekio iki elektros infrastrukt\u016bros. Si\u016bloma galimyb\u0117 \u012fsisteigti ir prad\u0117ti veikl\u0105 per rekordin\u012f laik\u0105 b\u016bt\u0173 vienas neabejotin\u0173 prana\u0161um\u0173 kovojant d\u0117l u\u017esienio investicij\u0173\u201c, \u2013 yra teig\u0119s Mantas Katinas, \u201eInvestuok Lietuvoje\u201c generalinis direktorius.<\/span><\/p>\n \u0160iuo metu Lietuvoje veikia septynios LEZ: Akmen\u0117s, Kauno, K\u0117daini\u0173, Klaip\u0117dos, Marijampol\u0117s, Panev\u0117\u017eio ir \u0160iauli\u0173.<\/span><\/p>\n 2017 m. Lietuvos LEZ \u016bkin\u0119 komercin\u0119 veikl\u0105 vykd\u0117 52 \u012fmon\u0117s, turin\u010dios apie 5.000 darbuotoj\u0173. Per metus jos gavo 1,24 mlrd. Eur pajam\u0173 \u2013 75% pajam\u0173 gauta i\u0161 eksporto, o tai 936 mln. Eur, arba 6% vis\u0173 lietuvi\u0161kos kilm\u0117s preki\u0173 eksporto vert\u0117s. LEZ \u012fmoni\u0173 importas buvo kuklesnis ir siek\u0117 676 mln. Eur, tod\u0117l j\u0173 veikla teigiamai veik\u0117 Lietuvos prekybos balans\u0105.<\/span><\/p>\n Per 2017 m. LEZ \u012fmon\u0117s bendrai suk\u016br\u0117 172 mln. Eur prid\u0117tin\u0117s vert\u0117s, tai sudaro 2,4% viso Lietuvos apdirbamosios gamybos rezultato. 2017 m. vienas LEZ darbuotojas vidutini\u0161kai suk\u016br\u0117 82.000 Eur pajam\u0173 tiesioginiams LEZ \u012fmoni\u0173 tiek\u0117jams Lietuvoje. Palyginkime: pajamos vienam Lietuvos darbuotojui tais pa\u010diais metais siek\u0117 52.000 Eur. <\/span><\/p>\n Renkasi bendruomenes<\/b><\/p>\n Eimantas Kiudulas, Klaip\u0117dos LEZ vadovas, atkreipia d\u0117mes\u012f, kad pats laisv\u0173j\u0173 zon\u0173 kiekis automati\u0161kai nelemia projekt\u0173 kiekio ar kokyb\u0117s valstyb\u0117je. Pasak jo, Lietuva pra\u0117jusiais metais Europoje u\u017e\u0117m\u0117 solid\u017ei\u0105 16-t\u0105 viet\u0105 su daugiau kaip 80 tiesiogini\u0173 u\u017esienio investicij\u0173 projekt\u0173 ir yra tarp lyderi\u0173 pagal projekt\u0173 kiek\u012f vienam gyventojui, ta\u010diau akivaizdu ir tai, kad investuotojai pirmiausia renkasi jau veikian\u010dias bendruomenes ir ekosistemas.<\/span><\/p>\n \u201cS\u0117kminga laisvoji zona \u0161iandien yra savoti\u0161kas \u201cmiestas mieste\u201d su i\u0161vystyta infrastrukt\u016bra, bendraujan\u010diomis ir bendradarbiaujan\u010diomis \u012fmon\u0117mis, geru susisiekimu ir gerb\u016bviu darbuotojams, pla\u010diu akademini\u0173 ir socialini\u0173 partneri\u0173 tinklu. Tokios teritorijos traukia tiek darbuotojus, tiek investuotojus\u201d, – sako Klaip\u0117dos LEZ vadovas.<\/span><\/p>\n