{"id":4039,"date":"2021-06-01T08:20:45","date_gmt":"2021-06-01T05:20:45","guid":{"rendered":"https:\/\/www.fez.lt\/?p=4039"},"modified":"2021-06-01T08:28:22","modified_gmt":"2021-06-01T05:28:22","slug":"reali-ambicija-zalias-uostas-tvari-pramone-ir-zaliavomis-virstancios-atliekos","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/fez.cpdev.lt\/lt\/reali-ambicija-zalias-uostas-tvari-pramone-ir-zaliavomis-virstancios-atliekos\/","title":{"rendered":"Reali ambicija: \u017ealias uostas, tvari pramon\u0117 ir \u017ealiavomis virstan\u010dios atliekos"},"content":{"rendered":"

Lietuva jau yra pasiekusi prover\u017e\u012f tokiose srityse kaip atsinaujinanti energija, PET atliek\u0173 surinkimas ar biokuru gr\u012fstas centralizuotas \u0161ildymas, o bendromis ES bei m\u016bs\u0173 \u0161alies strukt\u016br\u0173, verslo, mokslo ir visuomen\u0117s pastangomis artimiausiais metais bus siekiama dar ambicingesni\u0173 \u017eali\u0173j\u0173 tiksl\u0173. Apie tai penktadien\u012f diskutavo Klaip\u0117dos prekybos, pramon\u0117s ir amat\u0173 r\u016bm\u0173 organizuotos konferencijos <\/b>\u201e\u017dalioji ekonomika. Tvarus verslas\u201c<\/b><\/a> dalyviai.<\/b><\/p>\n

Renginyje dalyvav\u0119 vie\u0161ojo sektoriaus ir verslo atstovai vienu balsu sutar\u0117 – pastaraisiais metais i\u0161ry\u0161k\u0117j\u0119 su tvarumu susij\u0119 poky\u010diai visuomen\u0117s po\u017ei\u016bryje ir reguliavime yra nebegr\u012f\u017etami, o tvarumas, \u0161variosios, \u017ealiosios ir \u017eiedin\u0117s technologijos taps prioritetin\u0117mis. Nors tam tikri tikslai, pvz., iki 2050 m. Europai tapti neutralia klimatui, \u0161iandien dar sunkiai \u012fsivaizduojami technologiniu ar ekonominiu po\u017ei\u016briais, ES yra numa\u010diusi mil\u017eini\u0161k\u0105 finansin\u012f palaikym\u0105 ir koordinacin\u0119 pagalb\u0105, o verslas \u0161ias ambicijas pasitinka pozityviai.<\/span><\/p>\n

Kaip teig\u0117 konferencij\u0105 atidar\u0119s Klaip\u0117dos prekybos, pramon\u0117s ir amat\u0173 r\u016bm\u0173 prezidentas Vladas Pleskovas, akivaizdu, kad XX-XXI am\u017eiuose \u017emonijos vystymasis tapo eksponentinis, o laim\u0117jimus technologinio i\u0161sivystymo ir vartojimo srityse lydi atitinkama \u017eala gamtai, ekologinei pusiausvyrai ir klimatui.<\/span><\/p>\n

„Tai didelis i\u0161\u0161\u016bkis. Ir norint j\u012f \u012fveikti, verslui reikia b\u016bti vieningam ir laikytis kartu”, – sak\u0117 V. Pleskovas.<\/span><\/p>\n

Renginyje kalb\u0117j\u0119s aplinkos ministras Simonas Gentvilas pabr\u0117\u017e\u0117, kad \u0161iandienos ekonomika prival\u0117s keistis – tur\u0117sime atsiriboti nuo didesnio anglies i\u0161tekli\u0173 kasimo ir juos perpanaudoti. Laimei, pasak jo, aplinkos ir \u017ealumo klausimai jau neb\u0117ra pavieni\u0173 \u012fmoni\u0173 ar valstybi\u0173 misija – tai jau tampa koordinuotu pasaulio lyderi\u0173 klausimu, atsiranda bendri standartai ir \u012fsipareigojimai.<\/span><\/p>\n

Ministras konferencijoje pristat\u0117 finansines ir \u012fstatymines priemones, kurios daugeliu atvej\u0173 bus orientuotos ne \u012f draudimus, o \u012f verslo skatinim\u0105 atliekas prad\u0117ti vertinti kaip \u017ealiav\u0105 nauj\u0173 produkt\u0173 ar energijos k\u016brimui, taip pat sudaryti palankesn\u0119 terp\u0119 tvaresni\u0173 med\u017eiag\u0173 k\u016brimui ir naudojimui tokiuose sektoriuose kaip statyba.<\/span><\/p>\n

„Mes esame \u017ealiav\u0173 ir energijos importo \u0161alis. Vien energijos importui kasmet i\u0161leid\u017eiame 2,5 mlrd. EUR. O sugeb\u0117dami teisingai gr\u0105\u017einti \u017ealiavas atgal \u012f ekonomik\u0105, i\u0161 linijinio principo pereiti \u012f \u017eiedin\u012f, galime ne tik pasilikti \u0161iuos pinigus, bet ir sukurti t\u016bkstan\u010dius nauj\u0173 darbo viet\u0173”, – teig\u0117 ministras.<\/span><\/p>\n

Jis taip pat pabr\u0117\u017e\u0117, kad Europos \u017ealiasis kursas yra konstruojamas ne „botago”, o partnerys\u010di\u0173 ir bendradarbiavimo principu, tod\u0117l numatoma solidi parama tiek tyrimams, tiek verslo aljansams siekiant sprendimus bendromis j\u0117gomis atrasti grei\u010diau.<\/span><\/p>\n

Klaip\u0117dos prekybos, pramon\u0117s ir amat\u0173 r\u016bm\u0173 renginyje esamas ir planuojamas priemones verslui prisitaikyti prie poky\u010di\u0173 ir prisid\u0117ti prie naujovi\u0173 i\u0161samiai pristat\u0117 Ekonomikos ir Inovacij\u0173 ministerijos, Aplinkos projekt\u0173 valdymo agent\u016bros ir Lietuvos verslo paramos agent\u016bros atstovai. Svarbi \u017einia yra tai, kad Lietuvai per \u012fvairias priemones numatomi ne tik milijardai eur\u0173 tvariam ir efektyviam verslui, transportui, energetikai ar skaitmenizavimui. Atsi\u017evelgiant \u012f pandemijos nulemtus i\u0161\u0161\u016bkius, Europos ir Lietuvos pareig\u016bnai taip pat turi principin\u012f sutarim\u0105 siekti \u0161ias priemones atverti ir \u012fgyvendinti grei\u010diau nei \u012fprasta.<\/span><\/p>\n

Renginyje savo patirtimi, planai ir \u012f\u017evalgomis dalinosi ir Klaip\u0117dos verslo lyderiai.<\/span><\/p>\n

\u201cVakar\u0173 medienos grup\u0117s\u201d energetikos krypties vadovas Petras Leknius pristat\u0117 ne tik savo tvarumo bei automatazacijos strategij\u0105 ar 11 savo saul\u0117s ir v\u0117jo j\u0117gaini\u0173 trijose valstyb\u0117se projektus, bet ir naujos in\u017einerin\u0117s medienos gamyklos planus Naujojoje Akmen\u0117je. \u0160is projektas, \u012f kur\u012f planuojama investuoti apie 150 mln. EUR, ne tik sukurt\u0173 350 darbo viet\u0173, bet ir atliept\u0173 ambicing\u0105 ES tiksl\u0105 didinti atsinaujinan\u010di\u0173 \u017ealiav\u0173 naudojim\u0105 statyb\u0173 pramon\u0117je. Planuojama, kad konstrukcin\u0117 mediena artimiausiu metu bus \u012fteisinta ir Lietuvos pastat\u0173 statybose, o \u0161ias technologijas valstyb\u0117 tur\u0117t\u0173 skatinti ir suteikdama joms prioritet\u0105 vie\u0161uosiuose statyb\u0173 pirkimuose.<\/span><\/p>\n

Apie savo \u017eingsnius tvarumo, atsinaujinan\u010dios energetikos ir \u017eiedin\u0117s ekonomikos srityje renginyje kalb\u0117jo ir Klaip\u0117dos LEZ veikian\u010dios PET gamintojos „NEO GROUP” vadovas Ruslanas Radajevas. Jis sveikino „vienodas taisykles” Europos pramon\u0117s atstovams ir ragino toliau jas pl\u0117sti tokiose srityse kaip perdirbimui tinkamas pakuot\u0117s dizainas ar antrini\u0173 \u017ealiav\u0173 vietinio surinkimo tobulinimas bei j\u0173 importo i\u0161 tre\u010di\u0173j\u0173 \u0161ali\u0173 ribojimai.<\/span><\/p>\n

„Praktika jau \u0161iandien rodo, kad \u017eiedin\u0117 ekonomika PET sektoriuje yra \u012fmanoma, tereikia bendromis pastangomis toliau kurti puikiai perdirbamus produktus. Taip pat itin svarbus \u0161vietimas bei harmoni\u0161kas teisinis reguliavimas”, – sak\u0117 R. Radajevas, min\u0117j\u0119s, kad PET sektorius aktyviai ie\u0161ko galimybi\u0173 ne tik tapti \u201c\u017eiedi\u0161ku\u201d, bet ir apskritai prisid\u0117ti prie anglies i\u0161\u0117mimo i\u0161 atmosferos.<\/span><\/p>\n

Klaip\u0117dos uosto direktorius Algis Latakas konferencijoje pristat\u0117 de\u0161imtis uosto sprendim\u0173 aplinkos steb\u0117senos, tar\u0161os ma\u017einimo bei tvarumo srityje. Ta\u010diau jis pabr\u0117\u017e\u0117, kad ruden\u012f tur\u0117t\u0173 b\u016bti baigta ruo\u0161ti itin i\u0161sami \u017ealiojo uosto koncepcija, kurioje numatomos priemon\u0117s dar labiau paspartins uosto teigiamus poky\u010dius.<\/span><\/p>\n

„\u017dalumas kainuoja, bet \u0161iandien jis tampa vienas pagrindini\u0173 konkurencingumo kriterij\u0173. Klaip\u0117da klest\u0117s, jei bus tvari. Klaip\u0117da nukent\u0117t\u0173, jei uostas ir pramon\u0117 pasitraukt\u0173 i\u0161 miesto, tod\u0117l uostas tur\u0117s tapti atviresniu, tvaresniu ekonominiu, socialiniu ir aplinkosaugos aspektais”, – kalb\u0117jo A. Latakas.<\/span><\/p>\n

\"\"<\/p>\n

O Klaip\u0117dos LEZ vadovas Eimantas Kiudulas renginyje pristat\u0117 i\u0161maniosios ir \u017ealiosios LEZ teritorijos vizij\u0105 bei kartu su bendruomen\u0117mis, Klaip\u0117dos universitetu ir Australijos bendrove \u201cEnvirosuite\u201d <\/span>\u012fgyvendint\u0105 oro sraut\u0173 modeliavimo ir monitoringo projekt\u0105<\/span><\/a>.<\/span><\/p>\n

Pasak E. Kiudulo, Klaip\u0117dos LEZ siekia b\u016bti ne miesto kaimyne, o jo dalimi, tod\u0117l strategin\u0117je LEZ teritorijos perspektyvoje yra numatoma, kad dalis zonos bus skirta mokslinei veiklai, \u017ealiajam parkui ir kitoms \u017ealiosios bei bio\u012fvairovei draugi\u0161koms zonoms.<\/span><\/p>\n

„Nors m\u016bs\u0173 kompanijos stipriai kei\u010diasi ir orientuojasi \u012f auk\u0161t\u0105 prid\u0117tin\u0119 vert\u0119, esame per arti Klaip\u0117dos, kad gal\u0117tume b\u016bti vien pramonin\u0117s pl\u0117tros teritorijoje. Norime ir siekiame b\u016bti tvaria miesto dalimi, tad ateities LEZ’as apims ir laisvalaikio, mokslo, inovacij\u0173 zonas bei veiklas. Be abejo, tvarumas apima ir aktyv\u0173 dialog\u0105 bei bendryst\u0119 su miesto bendruomen\u0117mis, mums tai jau pasiteisina ir \u0161i\u0105 krypt\u012f vystysime ir toliau” – sak\u0117 E. Kiudulas.<\/span><\/p>\n

\"\"<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Lietuva jau yra pasiekusi prover\u017e\u012f tokiose srityse kaip atsinaujinanti energija, PET atliek\u0173 surinkimas ar biokuru gr\u012fstas centralizuotas \u0161ildymas, o bendromis […]<\/p>\n","protected":false},"author":7,"featured_media":4041,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[9,224],"tags":[],"class_list":["post-4039","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-naujienos","category-verslo-aplinka"],"acf":[],"aioseo_notices":[],"aioseo_head":"\n\t\t\n\t\n\t\n\t\n\t\n\t\n\t\t\n\t\t\n\t\t\n\t\t\n\t\t\n\t\t\n\t\t\n\t\t\n\t\t\n\t\t\n\t\t\n\t\t